Saulės elektrinės gali būti montuojamos ant pastatų stogų arba ant žemės. Nors stogo montavimas dažnai laikomas standartiniu pasirinkimu, įrengimas ant žemės turi savų privalumų ir specifinių aspektų, kuriuos verta įvertinti prieš priimant sprendimą. Toliau apžvelgiami pagrindiniai techniniai, ekonominiai ir praktiniai klausimai, su kuriais susiduria gyventojai ar įmonės, svarstantys apie žemėje montuojamą saulės elektrinę.
Vieta, orientacija ir šešėliavimas
Renkantis žemėje montuojamą saulės elektrinę, pirmiausia reikėtų įvertinti laisvos žemės ploto galimybes. Paprastai 1 kW galios saulės elektrinei reikia apie 6–7 m² neužstatytos, neapželdintos teritorijos. Rekomenduojama rinktis vietą, kuri visą dieną nėra šešėliuojama pastatų, medžių ar kitos infrastruktūros, nes net dalinis šešėliavimas gali reikšmingai sumažinti pagaminamos energijos kiekį.
Ant žemės montuojamas modulių laukas leidžia optimaliai pasirinkti pasvirimo kampą bei orientaciją į pietus, kas ypač aktualu Lietuvoje. Tokiu būdu galima pasiekti didžiausią metinį energijos gamybos efektyvumą. Priešingai nei ant stogo, žemės konstrukcijos nesusijusios su pastato architektūriniais apribojimais.
Konstrukcija ir montavimas
Pagrindinis skirtumas tarp stogo ir žemės montavimo – konstrukcijos tipas. Žemėje naudojami specialūs metaliniai rėmai, kurie įtvirtinami į gruntą. Dažniausiai pasirenkami du sprendimai: kalami poliai arba betoninės atramos (pamatai). Polių sistema laikoma greitesne ir paprastesne, tačiau reikalauja tinkamo grunto. Jei gruntas akmenuotas ar labai minkštas, gali prireikti betonavimo darbų, kurie padidina montavimo laiką ir sąnaudas.
Rėmų aukštis ir nuolydis parenkamas pagal vietovės platumą bei žiemos sniego apkrovas, kad moduliai būtų lengvai pasiekiami priežiūrai ir sniego valymui, jei to reikia. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į atstumus tarp eilių – jie turi būti tokie, kad žiemą viena modulių eilė nemestų šešėlio kitai.
Inverteris, kabeliai ir apsaugos įranga
Elektrinės širdis – inverteris, kuris keičia nuolatinę srovę į kintamą, tinkamą naudoti buityje ar perduoti į tinklą. Įrengiant elektrinę ant žemės, dažnai atsiranda poreikis ilgesniems kabeliams tarp modulių ir inverterio. Tai gali padidinti ir medžiagų, ir montavimo kainą. Priklausomai nuo atstumo iki pastato, gali tekti kloti požeminius kabelius ar papildomai apsaugoti juos nuo drėgmės, graužikų ir mechaninio poveikio.
Be to, būtina numatyti apsaugos nuo viršįtampių priemones, įžeminimą, saugiklius bei jungiklių dėžes, kurios užtikrina sistemos saugumą.
Dokumentacija ir leidimai
Įrengiant saulės elektrinę ant žemės, dažniausiai reikalingas žemės sklypo nuosavybės ar naudojimo teisės įrodymas, suderinimas su vietos savivaldybe ir, jei elektrinė didesnė nei 30 kW – statybos leidimas. Mažesnėms elektrinėms, skirtoms nuosavam vartojimui, dažniausiai pakanka deklaracijos apie statybos darbų pradžią. Taip pat svarbu gauti prisijungimo prie tinklo sąlygas iš elektros skirstomojo tinklo operatoriaus.
Dokumentacijos tvarkymas užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo vietos savivaldybės, elektrinės dydžio ir kitų aplinkybių. Šiuos procesus dažnai palengvina patyrę montuotojai arba projektų vadovai, tačiau dalį procedūrų (pvz., parašus ar sutikimus) turi atlikti pats žemės savininkas.
Kainos struktūra ir papildomos išlaidos
Bendra saulės elektrinės ant žemės įrengimo kaina susideda iš kelių pagrindinių dalių:
– Moduliai ir inverteris – dažniausiai sudaro didžiąją išlaidų dalį. Modulių kainos priklauso nuo gamintojo, galios ir efektyvumo.
– Montavimo konstrukcijos – žemėje montuojamos konstrukcijos paprastai kainuoja daugiau nei stogo sistemų, nes reikalauja papildomų medžiagų (metalinių rėmų, polių, betono) bei daugiau darbo.
– Darbo sąnaudos – priklauso nuo grunto sudėtingumo, atstumų iki pastato, kabelių tiesimo pobūdžio.
– Projektavimas ir dokumentacija – gali būti įskaičiuota į montavimo kainą arba apmokestinama atskirai.
– Papildomos išlaidos – teritorijos paruošimas, žolės pjovimas, tvorų įrengimas, apsauga nuo gyvūnų, modulių valymas bei priežiūra.
Svarbu įvertinti, kad ant žemės įrengtos elektrinės dažniausiai reikalauja didesnių investicijų nei stoginės, tačiau suteikia daugiau laisvės eksploatacijai ir priežiūrai. Kaina už 1 kW galios gali svyruoti priklausomai nuo pasirinktos įrangos, vietos sąlygų ir papildomų darbų.
Parama ir atsiperkamumas
Lietuvoje periodiškai skelbiamos valstybės ar ES paramos programos, kurios dalinai kompensuoja dalį saulės elektrinių įrengimo išlaidų. Paramos sąlygos, dydžiai ir reikalavimai keičiasi, tad prieš planuojant investiciją verta pasidomėti naujausia informacija APVA ar ESO tinklalapiuose. Svarbu suprasti, kad parama dažniausiai nepadengia visų patirtų išlaidų ir jos gavimas gali užtrukti.
Atsiperkamumo laikotarpis priklauso nuo daugelio veiksnių: įrangos kainos, pagaminamos energijos kiekio, elektros kainos rinkoje, eksploatacinių kaštų, gautos paramos. Tipiškai jis siekia 6–10 metų, tačiau konkreti situacija priklauso nuo individualių sąlygų.
Eksploatacija, priežiūra ir ilgaamžiškumas
Žemėje įrengtą saulės elektrinę dažniausiai lengviau prižiūrėti – moduliai lengviau pasiekiami valymui, patikrai ar smulkiai remontui. Tačiau reikia numatyti rizikas: apsaugą nuo gyvūnų (pvz., graužikų ar didesnių žvėrių), galimą žalą nuo pievų šienavimo ar netinkamo teritorijos naudojimo. Rekomenduojama aptverti elektrinės teritoriją.
Modulių tarnavimo laikas dažniausiai siekia 25–30 metų, inverterio – apie 10–15 metų. Ilgainiui gali reikėti atnaujinti ar remontuoti kai kurias sistemos dalis, tad vertėtų numatyti ir eksploatacinių kaštų rezervą.
Saulės elektrinės įrengimas ant žemės – sprendimas, reikalaujantis atidaus teritorijos vertinimo, techninio planavimo ir papildomų investicijų, lyginant su stogo montavimu. Svarbu objektyviai įvertinti visas sąlygas: žemės plotą, šešėliavimo rizikas, dokumentacijos reikalavimus, kaštus ir eksploatacijos aspektus. Tinkamai įrengta ir prižiūrima elektrinė gali ilgus metus užtikrinti dalinį ar pilną elektros poreikį, tačiau prieš pradedant projektą verta apgalvoti visas detales ir pasitarti su specialistais.
